Galime duoti žodį, kad ši antraštė privertė Jus giliai atsikvėpti. Lengvesnis atsikvėpimas buvo tų, kurie tikrai jau viską užbaigė laukuose ir džiaugiasi, kad didžiausias darbas – bulviakasis jau atliktas. Sunkiau atsikvėpė tie, kurie tik įpusėjo darbus, nes Jiems dar gerokai teks paplušėti iki bus galima visiškai atsipalaiduoti ir nors trumpam pamiršti sunkius žemės ūkio darbus.  Taigi, Dagos šventė, dar kitaip vadinama Vėjų diena arba Mykolinėmis, pažymi bulviakasio pabaigą, švenčiamą rugsėjo 29 dieną.

Šiomis dienomis Dagos šventė labiau žinoma kaip Mykolinės (įvedus krikščionybę, ši diena sutapatinta su trijų arkangelų – Gabrieliaus, Rapolo ir Mykolo švente), tačiau senovėje, kurioje ir slypi šios tradicijos ištakos, ji buvo žinoma kaip Dagos diena arba Dagotuvės.  Žodis „daga“ kilęs iš „dygti“, jis reiškia daigus, t. y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių: „Kokia vaga, tokia ir daga“. Kunigaikščių laikais ši diena buvo ir duoklių metas, ne tik smagi diena su pabaigtuvių vaišėmis.

Vėjų dienos pavadinimas prigijo  tikriausiai todėl, kad šią dieną lietuviai spėdavo tolimesnius orus pagal vėjo kryptį. Buvo tikėta, kad jei pučia vakarinis vėjas – tuomet bus permaininga žiema su besikeičiančiu čia sniegu, čia šlapdriba. Jei šią dieną būdavo giedra ir pusdavo pietų vėjas, manyta, kad žiema ir pavasaris bus šalti, daug snigs. Taip pat manoma, kad kadaise tądien pajūrio ir pamario žvejai atnašaudavo senojo tikėjimo dievui Vėjopačiui.

Tam, kas daržų neturi ir bulvių kasti nereikia, Dagos šventė žymi kitą gražų metą. Ruduo jau po truputį įsibėgėja ir jeigu pirmieji nudžiūvę lapai kėlė vasaros ilgesį, vis ryškesnėmis spalvomis nusidažantys medžiai ir krūmai pagaliau ima savotiškai džiuginti. Šis metas dar dažnai yra vadinamas „auksiniu rudeniu“ arba „bobų vasara“, kuomet vasariška šiluma sugrįžta kelioms dienoms prieš užleisdama vietą rudeniui.

Kadangi šiuo laiku žolynuose būna pilna voratinklių, tad jie senovėje irgi panaudoti ateičiai pranašauti. Tikėta, kad voratinklis su apvaliu viduriu byloja apie nesėkmę kitais metais, o jeigu tokiame tinkle musė – dar blogiau lauk. Ne kokie metai laukė, ir jei voratinklis tuščias, tikėkis ligų. Tik voratinklyje įstrigęs kirminas reiškė, kad būsimi metais bus geri. Taigi, ta gaida ir užbaigsime šį straipsnį, linkėdami rasti kuo daugiau voratinklių su įstrigusiais kirminais!

Pažymėta kaip:
 
Apie autorių:

Andrej Klunduk

Andrej Klunduk - 20 metų veikiančios UAB „Maidina“ vadovas, įvairių seminarų apie praktinį, taupų laistymą autorius, projektų www.taupuslaistymas.lt, www.laistymopadejejas.lt iniciatorius ir globėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>