Neretai , kai kalbame apie vandens rezervuarus, galvojame apie dirbtines talpas. Tuo tarpu dirvožemis – taip pat yra tam tikra vandens saugykla, kurioje kaupiasi vanduo. Taigi, kai laistome, reikia pagalvoti ir apie tai, koks yra dirvos drėgnumas, nes būtent iš jos augalai šaknimis siurbia vandenį. Kai jo nepakanka arba yra per daug – kenčia augalų kokybė. Ir nors iš pirmo žvilgsnio sudėtinga perprasti visus dirvožemyje vykstančius vandens procesus,  valdyti juos įmanoma.

Vandens kiekis dirvožemyje nuolatos keičiasi, jį veikia kritulių kiekis, saulė (nuo jos priklauso, kiek vandens yra išgarinama), taip pat daug įtakos turi dirvožemio sudėtis. Ji nulemia, kiek ilgai dirvožemyje vanduo laikosi. Pavyzdžiui, sunkesni dirvožemiai tokie kaip molis prasčiau praleidžia vandenį, tačiau sukaupia jo daugiau ir būtent tokiuose dirvožemiuose būna didesnis derlius. Ir atvirkščiai, lengvuose smėlinguose dirvožemiuose vanduo laikosi trumpai, nors ir susigeria greitai.

Tarp visų kintamųjų, kurie nulemia dirvožemio drėgmę,  yra ir dirbtinis drėkinimas, kurį lengviau nei anksčiau minėtus veiksnius, gali kontroliuoti žmogus. Tad, nepaisant to, kad vandens lygis dirvožemyje nuolatos svyruoja, stebėdamas, matuodamas jo lygį, žmogus gali priimti sprendimą kada ir kiek ir ar laistyti daržą, medelius ir pan. Tam ypač patogūs įvairūs programatoriai, kurie yra sudėtinė automatinių sistemų dalis.

Žinoma, žmogaus galioje yra ir daugiau būdų reguliuoti drėgmės lygį dirvožemyje. Jis gali pagerinti dirvožemį, sumaišydamas skirtingus tipus. Taip pat jis gali pasirinkti skirtingas žemės dirbimo sistemas. Sausringomis sąlygomis vidutinio sunkumo priemolyje labiau drėgmę tausoja tiesioginė sėja, o ne tradicinis ir supaprastintas  žemės dirbimas.  Įdomu tai, kad  drėgnas dirvožemis pasižymi didele šilumine talpa, todėl jam įšilti reikia daugiau šilumos, kad būtų išgarintas vanduo. Norint pagreitinti šį procesą, galima purenti žemę.

Apie autorių:

Andrej Klunduk

Andrej Klunduk - 20 metų veikiančios UAB „Maidina“ vadovas, įvairių seminarų apie praktinį, taupų laistymą autorius, projektų www.taupuslaistymas.lt, www.laistymopadejejas.lt iniciatorius ir globėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>