Tikėtina, kad šį šeštadienio rytą niekur neskubate, valgote ką tik pasigamintus pusryčius, gurkšnojate kavą arba arbatą, o netrukus eisite atsigaivinti į  dušą. Viso to nebūtumėte padarę be vandens, kuris daugumai mūsų pasiekiamas labai lengvai – tereikia atsukti vandens čiaupą.  Bet įsivaizduokite, kad kas šeštas Jūsų draugas, kolega a giminaitis tokiu metu dar tik būtų pakeliui prisipilti vandens, tada jam teks atstovėti eilę ir galiausiai apie 20 litrų vandens reikės parsinešti kibire ant galvos.

Dar daugiau – įsivaizduokite, kad tai  ne atostogų atrakcija, o Jūsų pažįstami ar giminaičiai tai daro kasdien, kiekvieną rytą ir vakarą. Skamba alinančiai ir… kaip nesąmonė? Bet taip gyvena didelė dalis žmonių iki kurių vanduo vamzdžiais neatiteka. Įdomu tai, kad kai galvojame apie juos kaip apie abstrakciją, tai paliečia mus tiek, kiek dokumentinio filmo epizodas, bet kai pabandome duoti šiems žmonėms vardus, įsijausti į jų gyvenimus, vandens vertė išauga šimtus kartų.

Į šią vertę įeina ne tik 8 ir daugiau kilometrų suvaikščioti ten ir atgal (o sausrų laikotarpiu ir dukart), bet ir prarasta galimybė žaisti, mokytis, dirbti. Tai taip pat pažeisti stuburai, sukeliantys skausmus ir neretai lemiantys komplikacijas gimdymo metu. Kai kuriose šalyse, tai ir grėsmė užlipti ant paliktos minos. Neretai nutinka ir taip, kad šulinys sausros metu būna tuščias ne vieną savaitę, tuomet žmonės naudoja upių vandenį, kuriame slypi pilna bakterijų nuo kurių miršta ir suaugę, ir vaikai.

Dažniausiai šitaip vandenį nešioja moterys. Galbūt ir gali būti pavydu jų tiesių „šokėjų“ nugarų ir tvirtumo išlaikyti tokį svorį, tačiau žinant, kad tai kasdienė rutina su skaudžiomis pasekmėmis, tokios mintys nebekyla.  Ką galime padaryti mes? Tikriausiai nenutiesime vandens kiekvienai tokiai šeimai, bet taupyti gėlą vandenį ir kiekvieną kartą, kai tik yra galimybė jį pakeisti lietaus vandeniu – tai mažiausia, ką galime. Daugiau apie tai, su kokiomis problemomis susiduria sausrų nualintos šalys ir kokie gali būti sprendimai, skaitykite ankstesniuose mūsų straipsniuose „Tausus gėlo vandens vartojimas – priešnuodis augančioms kainoms“,  „Smėlio jūros be vandens arba kaip laistoma Afrikoje“.

Apie autorių:

Andrej Klunduk

Andrej Klunduk - 20 metų veikiančios UAB „Maidina“ vadovas, įvairių seminarų apie praktinį, taupų laistymą autorius, projektų www.taupuslaistymas.lt, www.laistymopadejejas.lt iniciatorius ir globėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>