Šiame straipsnyje pristatome dar vieną puikų augalą, kuris dėl savo švelnaus skonio ir naudingų medžiagų  yra naudojamas daugelyje pasaulio virtuvių. Tai – salotos. Jas itin vertina moterys ir ypač pavasarį, kai ketina šiek tiek pakoreguoti savo formas. Taip pat ir vegetarai, veganai, žaliavalgiai ir visi kiti sveikuoliai.  Salotas turėtų mėgti ir skubantys. Turint salotos lapų, juos galima labai greitai sumaišyti su kitomis daržovėmis ir valgyti arba kaip pagrindinį patiekalą arba kaip garnyrą prie mėsos, žuvies, bulvių patiekalų.

Temperatūra

Norint mėgautis salotomis nebūtina laukti pavasario. Šį augalą, įvertinus oro sąlygas,  galima auginti arba lauke arba šiltnamyje visus metus: pavasarį, vasarą, rudenį ir net žiemą. Žiūrint iš temperatūros perspektyvos, salotos yra nereiklus ir nelepus augalas, nes auginti jas galima, jei temperatūra yra nuo +7 iki +24 C. Optimali oro temperatūra yra +20 C. Jeigu oro temperatūra yra aukštesnė nei  +25 C , augalas auga blogai arba visiškai nenori žaliuoti. Na, o jei temperatūra yra žemesnė  nei +7 C, augalų šaknų sistema nesivysto. Būtent tai lemia menką vandens įsisavinimą, savo ruožtu, ir prastą augimą.

Dirvožemis

Kalbant apie salotoms tinkamą dirvožemį, reikia pabrėžti, kad jos jam itin reiklios – dirvožemis turi būti purus, taigi, ir turėti daug deguonies (būti reguliariai purenamas ir aeruojamas). Sutankintas dirvožemis salotų auginimui netinka. Beje, salotoms patinka, kai dirvožemis turi daug organinių medžiagų ir jo  rūgštingumas yra tarp 6,7 ir 7,2 pH. Kaip jį pamatuoti? Galima atlikti dirvožemio cheminę analizę specialiose laboratorijose arba įsigyti dirvožemio pH rūgštingumo matuoklį.

Laistymas

Salotos mėgsta vandenį, bet jo neturi būti per daug. Labai drėgnas, sunkus, nepralaidus arba be drenažo dirvožemis netinka, ypač blogai, jeigu vandens prilieta tiek, jog jis jau stovi. Tokiame dirvožemyje trūksta deguonies, tad gero ir kokybiško derliaus nereikėtų tikėtis. Nuo persistengimo laistant gali padėti dirvožemio drėgmės matuoklis – tensiometras. Jis matuoja dirvos drėgnumą 15-20 cm gylyje, tad visada galima patikrinti dirvožemio būklę prie šaknų sistemos. Mat būtent nuo šaknų sistemos priklauso salotų viršutinės dalies dydis, skonis ir grožis.

Salotų laistymui tinka ir lašelinis laistymas, ir laistymas su purkštuvais.  Kokį laistymo būdą pasirinkti priklauso nuo augintojo. Tik reikia pažymėti, kad lašelinis laistymas pranašesnis ten, kur yra nelygus landšaftas arba šiek tiek sunkesnis dirvožemis. Kai vanduo laša mažomis porcijomis, dirvožemiui lengviau įsisavinti vandenį, tad išvengiama erozijos mažiau prarandama vandens dėl garavimo.

Taigi, jeigu skirsite pakankamai dėmesio dirvožemiui, kuriame ketinate auginti salotas,  galėsite mėgautis jų puikiu skoniu ir džiaugtis dideliu derliumi.

Apie autorių:

Andrej Klunduk

Andrej Klunduk - 20 metų veikiančios UAB „Maidina“ vadovas, įvairių seminarų apie praktinį, taupų laistymą autorius, projektų www.taupuslaistymas.lt, www.laistymopadejejas.lt iniciatorius ir globėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>