Pradedant įsibėgėti grybų sezonui, nutarėme su jumis pasidalinti pačių neseniai atrastomis grybų laistymo paslaptimis. Žinoma, kalbėsime ne apie tuos grybus, kurie dygsta miškuose (juos natūraliai laisto lietus), bet tuos, kurie auginami dirbtinai. Tiesą sakant, tokių rūšių nėra daug, pasirodo, kad pasaulyje maistui auginama keliolika grybų rūšių, o Lietuvoje – tik dvi iš jų: dvisporis pievagrybis ir gluosninė kreivabudė. Visa kita vienų džiaugsmui, kitų nusivylimui auga tik natūraliai ir norint paskanauti grybų tenka arba patiems prisigrybauti arba nusipirkti iš gatvės, turgaus prekeivių.

Grybų auginimas – pelningas, bet sudėtingas verslas. Sakoma, kad tai tikras menas. Beveik visas auginimo procesas – automatizuotas, bet vis dėlto tik žmogaus išmonė, patirtis ir atsidavimas šiam darbui lemia derliaus kokybę ir kiekį. Pridurtumėme – ir kantrybė, nes grybui užauginti reikia labai preciziškos priežiūros, svarbi kiekviena detalė: teisingai paruošti kompostą (jei auginama komposte), tiksliai skaičiuoti laiką, parinkti tinkamą temperatūrą, nuolatos ją stebėti, matuoti ir keisti, ir trūks plyš stebėti, kad visa įranga ir rankos būtų švarios ir dezinfekuotos.

Ypatingą vaidmenį visame grybų auginimo procese atlieka ir laistymas. Jeigu galite pamiršti palieti ar kartą kitą perlieti pomidorus, agurkus ir pan., tai toks neatidumas auginant grybus reiškia, kad paleidote savo darbą „šuniui ant uodegos“. Pvz. mediena, kurioje auginama valgomasis  dantenis (geriau žinomas Šitake pavadinimu), turi būti nuolatos drėgna, kitu atveju šaknų sistema žus, o tam, kad išaugtų gelsvoji kreivabudė, šiaudai maiše, kuriame ji auga, turi būti dažnai purškiami,  šiek tiek vandens paliekant maišo apačioje. Tik kas pasakys, kas tai yra „dažnai“ ir „šiek tiek“ : ), ir ypač, jei laistai „iš akies“.

Žinoma, laikui bėgant patirtis atsiranda, o jei grybai auginami savoms reikmėms – nei graužtis dėl nesėkmės, nei tikėtis tobulumo žengiant pirmuosius žingsnius nebūtina. Tačiau ten, kur prasideda grybų verslas, jo sėkmę reikėtų patikėti profesionalams ir automatizuotoms laistymo sistemoms. Priklausomai nuo to, kokia grybų rūšis auginama, yra naudojamas lašelinis laistymas arba purkštuvai, papildomai, jei reikia, yra  naudojama dirbtinio rūko įranga. Na, o tiek vienu, tiek kitu atveju neapsieiname be galybės papildomų  prietaisų: vandens talpų, laistymo žarnų, vandens skaitiklių, vožtuvų,  slėgio reguliatorių, drėgmės, rūgštingumo, temperatūros matuoklių, specialios įrangos trąšoms ir dezinfekuojančioms medžiagoms purkšti, jei šie procesai nesujungti su laistymo sistema. Ne mažiau svarbu auginant grybus, pvz. pievagrybius, kurie auga dėžėse, yra ir efektyvi vandens pertekliaus nubėgimo sistema.

Visas laistymo sistemos procesas paprastai valdomas programatoriumi. Jis užtikrina, kad grybai bus laistomi numatytais kiekiais, numatytu laiku. Automatizuota sistema taupo darbuotojų laiką, mažina grybų ligų tikimybę, leidžia tolygiai paskirstyti ir vandenį, ir trąšas. Matome, kad tik teisingas laistymas užtikrina, jog derlius apskritai išaugs ir bus kokybiškas. Susimąstėte apie savo grybų verslą? Gerai apsvarstykite. Tam reikės nemažai investicijų, kita vertus, grybai visada buvo ir liks mėgstami bei vertinami dėl juose esančių riebalų, angliavandenių, baltymų, daug ir įvairių mineralinių druskų, vitaminų ir būtent dėl šių priežasčių – perkami kaip naudingas maisto produktas.

Apie autorių:

Andrej Klunduk

Andrej Klunduk - 20 metų veikiančios UAB „Maidina“ vadovas, įvairių seminarų apie praktinį, taupų laistymą autorius, projektų www.taupuslaistymas.lt, www.laistymopadejejas.lt iniciatorius ir globėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>