Jei kartas nuo karto apsilankote užsienyje, matyt, esate pastebėję, kad ant kai kurių privačių ir daugiaaukščių namų veši veja, krūmai ar net medeliai. Ne, tai ne šeimininkų aplaidumas. Tai „žaliasis“, kitaip apželdintas stogas, kuris visiškai ar iš dalies padengtas dirvožemio su augalija sluoksniu. Toks stogas ne naujas, bet dar retokas reiškinys ir Lietuvoje, ir pasaulyje.  Šiame straipsnyje aptarsime tokio stogo privalumus ir trūkumus, taip pat paanalizuosime, kodėl šiems stogams neužtenka natūralaus laistymo ir reikia įsiterpti žmogui.

Pirmieji „žalieji“ stogai buvo įrengti Vokietijoje apie 1960 metus. Sakoma, kad Vokietijoje šiuo metu apželdinta apie 10 % stogų. Vėliau tokio tipo stogai buvo įrengti ir paplito kitose Europos šalyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o štai Japonijoje reikalaujama sodus įrengti ant visų plokščių stogų, kurių plotas didesnis kaip 100 m2.

Žaliasis stogas

Žaliasis stogas

Koks „žaliųjų“ stogų paplitimas yra šiuo metu Lietuvoje, sudėtinga pasakyti. Pirmieji žalieji stogai Lietuvoje įrengti tik apie 2000 m., tačiau jaučiama tendencija, jog pamažu tokių stogų vis daugės ir daugės. Beje, dažnai būna ir taip, kad kai kurie šeimininkai stogą išnaudoja  net tik apželdinimui, bet ir saulės energijos kolektoriams pastatyti, todėl kartais „žaliojo stogo“ sąvoka naudojama ir šioms ekologiškoms technologijoms įvardinti.

Žaliasis stogas

Žaliasis stogas

„Žaliųjų“ stogų būna įvairiausių. Vienuose atrodo, kad velnias gali koją nusisukti, nes bujoja įvairūs laukiniai augalai, lyg jie iš tiesų ten suvešėjo savaime. Bet patikėkite, sodinti laukinę augmeniją šeimininkai apsisprendžia sąmoningai, mat jiems nereikia preciziškos priežiūros. Kitų stogų veja tokia lygi, jog jose galima žaisti golfą ir, patikėkite, ant jų ir yra žaidžiama. Tai, koks bus jūsų stogas, nuspręsite jūs pats, įvertinęs savo poreikius, stogo plotą, nuolydį ir tai, kiek visam tam ketinate skirti lėšų.

Žaliasis stogas

Žaliasis stogas

Paprastai „žaliųjų“ stogų gamintojai ir ekspertai priklausomai nuo augalijos tipo ir priežiūrai skiriamo laiko, substrato sluoksnio gylio stogų apželdinimą skirsto į intensyvų arba ekstensyvų, ir tarpinį variantą.

Žaliasis stogas

Žaliasis stogas

Intensyviai apželdinti stogai – tai stogai, kuriame auga didesni augalai, vadinasi, reikalingas nemažas storio substrato/dirvožemio sluoksnis ir nuolatinė priežiūra (laistymas, tręšimas ir pan.). Tokie stogas panašūs į įprastą sodą su žolės takeliais, gazonais, krūmais, medžiais, gėlėmis, tvenkiniais, tačiau šio stogo konstrukcijos savikaina – didelė.

Žaliasis stogas

Žaliasis stogas

Ekstensyvūs stogai – tai stogai, kurie apželdinti samanomis, kaktusais arba žole, jiems užtenka labai plono „dirvožemio“ sluoksnio ir daug priežiūros nereikia. Tokio stogo konstrukcija lengvai įrengiama, tad reikia investuoti pakankamai nedaug lėšų. Taigi, nesvarbu, kokio tipo stogą pasirinksite, investuoti kažkiek pinigėlių tikrai teks, tačiau tai bus puiki greitai atsiperkanti investicija. Be to, šis jūsų sprendimas prisidės prie gamtos tausojimo ir saugojimo.

Žaliasis stogas

Žaliasis stogas

Štai kiek „žalieji stogai“ turi privalumų:

  1. Didėja stogo ilgaamžiškumas, nes apželdinimas apsaugo stogo konstrukciją nuo ultravioletinių spindulių, atmosferinio poveikio, mechaninių pažeidimų.
  2. Sumažėja šiluminio kupolo efektas virš miestų.
  3. Sumažėja energijos sąnaudos, mat apželdinimas sulaiko šilumą ir suvienodina temperatūros svyravimus pastoto viduje.
  4. Stogas tampa nauja gyvenamąja vieta vabzdžiams ir paukščiams, kuriems vis sunkiau miestuose rasti prieglobstį.
  5. Pagerėja oro kokybė, nes toks stogas absorbuodamas dulkes ir anglies dioksidą, gerina mikroklimatą.
  6. Sumažėja triukšmas pastato viduje.
  7. Toks stogas palieka įspūdį ir yra estetiškas.
  8. Atsiranda papildoma erdvė pastato naudotojams – tokiame sode galima leisti laisvalaikį, auginti vaisius, daržoves, gėles.
  9. Sumažinamas liūčių nuotėkis ir optimaliai išnaudojamas lietaus vanduo, mat augalinis substratas arba gruntas sugeria lietaus vandenį, dėl to mažiau apkraunamos kanalizacijos ir lietaus nuvedimo sistemos.
Žaliasis stogas

Žaliasis stogas

Apie tai, kaip įrengti tokį stogą, kiek tai kainuotų, jau reikėtų tartis su specialistais. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į diskusijas, kurios kartais pasirodo spaudoje – reikia  ar ne laistyti tokius stogus, ir jei reikia, tai kaip tai daryti. Atkreipkime dėmesį į tai, kad augalai ant stogų neturi galimybės traukti vandens iš gilesnių sluoksnių, kaip paprastame dirvožemyje. Iš sąlyginai plono substrato sluoksnio drėgmė greitai išgaruoja, ypač kai sausa, todėl drėkinimas yra labai svarbus ir būtinas.

Laistymo sistemą reikėtų pasirinkti atsižvelgus į tai, ką „žaliajame“ sode auginate. Gėles ir kai kuriuos dekoratyvinius lapuočius geriausia laistyti smulkialašiais purkštuvais, o štai dekoratyviniams medžiams geriausias laistymo būdas yra lašelinis substrato drėkinimas.

Lašelinis laistymas

Lašelinis laistymas

Lašelinio laistymo privalumai:

  1. vandens taupymas, nes vanduo iš karto pasiekia augalų šaknis (mažas vandens garavimas),
  2. didesnis fotosintezei svarbus vandens kiekis lapuose (dėl optimalaus vandens rėžimo)
  3. stabilus substrato drėgnumas,
  4. maistinių medžiagų išsaugojimas (jos neišplaunamos),
  5. paprastas ir nebrangus įrengimas,
  6. yra galimybė automatizuoti (tai  ypač aktualu užimtiems žmonėms).

Norite pasidaryti patys? Jei pageidaujate, jog lašelinis vamzdis nesimatytų, jį galite paslėpti substrate (1-2 cm gylyje).  Lašelinio vamzdžio skersmuo gali būti nuo 4 iki 16 mm. Taip pat nepamirškite padaryti drenažo perteklinio vandens nutekėjimui. Jei augalus auginate  konteineriuose, tuomet juose išgręžkite skylutes ir pro jas įveskite lašelinius vamzdelius. Plačiau apie lašelinio laistymo privalumus ir veikimo principą galite pasiskaityti ankstesniuose mūsų straipsniuose „Laistymo sistemų komplektai – tikintiems „pasidaryk pats“ filosofija“, „Laistymo sistema – investicija be rizikos“ ir kitus. O jei turite klausimų, rašykite, visuomet mielai į juos atsakysiu!

Apie autorių:

Andrej Klunduk

Andrej Klunduk - 20 metų veikiančios UAB „Maidina“ vadovas, įvairių seminarų apie praktinį, taupų laistymą autorius, projektų www.taupuslaistymas.lt, www.laistymopadejejas.lt iniciatorius ir globėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>