Kas nežino komposto, vadinamojo daržo aukso, naudos. Kompostas, pūdinys – skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys. Jame esančios puvenos  užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Komposte yra gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų mikroorganizmų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis. Fermentų pagalba jas mineralizuoja, paverčia tirpiomis medžiagomis, kurias jau gali iš komposto įsisavinti augalų šaknys. Į dirvą patekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kurios perdaug nebūna nei dirvai, nei augalams. Priešingai negu mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Taigi, tinkamai tręšdami galite tikėtis ir geresnio derliaus, ir sutaupyti vandenį. Ypač tai aktualu tiems, kurie naudoja ne lietaus, o vandentiekio vandenį.

Kompostui pagaminti galima naudoti buities ir sodo atliekas. Jei yra galimybė, naudokite ir mėšlą, jis turi daug azoto ir skatina komposto skaidymo procesą.

Kokios atliekos (ne)tinka kompostui?

Kompostui tinkamos atliekos Kompostui nenaudojama
Buities atliekos Sodo atliekos Mėsa, žuvis
Riebalai, kaulai
Pieno produktai
Plastikinės arba sintetinės atliekos
Sergantys augalai
Šunų bei kačių fekalijos
Piktžolės, turinčios subrendusias sėklas
Skerdienos atliekos
Virtos daržovės
Sauskelnės
Laikraščiai  žurnalai
Vaisių ir daržovių gabaliukai
Vaisių ir daržovių žievės
Kiaušinių lukštai
Arbatos pakeliai
Kavos tirščiai bei jų filtrai
Medžio pelenai ir anglys
Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai
Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai
Augalų lapai
Nupjauta žolė
Jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų).
Sena vazonų žemė
Triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas
Smulkios šakos
Seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktžolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna

Sumaniai tvarkant įvairias atliekas nuo pat pavasario, galima pasigaminti komposto per 6–8 mėnesius. Ilgoka, ar ne? Čia jums galėtų padėti gamtinės kilmės komposto skatintojai, kurie  ardo visas organines, buitines ir sodo liekanas, neleidžia atsirasti nemaloniems kvapams, reguliuoja dirvos rūgštingumą (pH) ir kompostą padaro tinkamu naudoti po 6–8 savaičių.

Tačiau ne viskas taip paprasta kaip atrodo. Ne kiekvienas sodininkas ar daržininkas turi vietą, kur galėtų kaupti atliekas. Tam reikia specialaus atitverto ir atitinkamai parengto ploto arba kompostinės, kitaip vadinamos komposto dėžės, konteinerio.  Pirmuoju atveju, krūva skleidžia ne itin malonų kvapą ir atrodo neestetiškai, antruoju – galima kompostines pasigaminti patiems (iš medžio, plastiko), bet reikia turėti specialių žinių, kaip tinkamai atliekas prižiūrėti. Neišmanantys atliekas krauna vieną ant kitos bet kaip, pamiršta medžiagas maišyti ar vartyti, taigi sukuriama per aukšta arba per žema temperatūra, nereguliuojama drėgmė, tad neretai gaunamas ne kompostas – birus, tamsios, beveik juodos, spalvos ir kvepiantis miško žeme, duona, o dvokianti masė.

Norėtųsi ko nors paprastesnio? Sutinku.  Pasidomėjau, ką siūlo mūsų partneriai – lietaus vandens surinkimo technika prekiaujantys gamintojai.  Šiuo metu Europoje lyderiauja ir prizus už inovacijas šioje srityje šluoja Vokietijos kompanija „Otto Graf GmbH“ . Jos prekės ženklas  „Garantia“ sodo ir daržo mylėtojams siūlo specialias komposto dėžes.  Jų yra įvairiausių, bet bene patraukliausia – komposto dėžė „Thermo-King“.

Komposto dėžė „Thermo-King“

Komposto dėžė „Thermo-King“

Iš pirmo žvilgsnio paprasta dėžė daro nepaprastus dalykus. Optimali vėdinimo sistema ir iš specialios termoplastmasinės medžiagos („Thermolen“) pagamintos dėžės sienelės leidžia daug greičiau susiformuoti kompostui. Ši medžiaga ypatinga tuo, kad joje yra oro burbuliukų, kurie sumažina  komposto gamybai nepalankius temperatūros svyravimus dėžės viduje. Rekomenduojama dėžę laikyti atviroje, pusiau saulėtoje vietoje (jokiu būdu ne pavėsyje arba  labai saulėtoje vietoje).

Į šią komposto dėžę mes galime mesti visa tai, kas paminėta aukščiau esančioje lentelėje.

Komposto dėžė „Thermo-King“

Komposto dėžė „Thermo-King“

Be visa ko, dėžę lengva ir paprasta surinkti (dėl unikalios Easy-lock sistemos) bei naudotis – yra iš dviejų dalių susidedantis dangtis, patogus „užrakinimas“.

Komposto dėžė „Thermo-King“

Komposto dėžė „Thermo-King“

Priklausomai nuo to, kokio dydžio ūkį turite, galite rinktis mažesnes, vidutines arba dideles dėžes. Gamintojas rekomenduoja:

-          šeimai iš dviejų asmenų ir nedideliu apželdintu sklypu – nuo 400 l, su didesniu sklypu – nuo 600 l

-          šeimai iš trijų asmenų – nuo  600 l iki 900 l

-          gausiai šeimynai  – nuo 900 l ir daugiau, pavyzdžiui dvi dėžes po 600 l

Žinoma, jei turite didelį ūkį, lieka daug maisto ir kiti medžiagų, galite rinktis bioreaktorius, kurie perdirba nuo 1,5 iki 500 tonų per metus. Šie bioreaktoriai perdirba vaisius ir daržoves, žuvies ir vištienos kaulus, mėsą,  žuvį ir paukštieną, daržo ir sodo atliekas, kiaušinių lukštus, popierines nosinaites.

Bet tarkime, kad kompostą jau turite. Kaip geriausiai jį išnaudoti? Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą. Tačiau turiu dar vieną idėją tiems, kurie mėgsta meistrauti patys. Iš plastikinio tinklo galima pasidaryti cilindro formos daiktą, kuris bus naudojamas jau susiformavusiam kompostui laikyti. Vadinu šį daiktą komposto paskirstytoju. Kompostą sumaišykite su naminiu paukščiu mėšlu (jei neturite paukščių, galima mėšlo nupirkti iš kokios nors močiutės, kuri laiko vištas). Paskirstytojas ypatingas tuo, kad apsaugo augalų (pomidorų) šaknis nuo „nudegimo“.  Be paskirstytojo toks komposto „kokteilis“ pabarstytas tarp augalų būtų jiems per stiprus ir „apdegintų“ augalų šaknų sistemą. Tuo tarpu  paskirstytojas atlieka trąšų dozatoriaus funkciją ir kompostą paskirsto aplink augantiems augalams (pomidorams) po truputį, mažomis dozėmis.  Be to, toks tręšimo būdas sutaupo gan nemažai laiko.

Komposto paskirstytojas

Komposto paskirstytojas

Žemėje įtvirtintą komposto paskirstytoją užpildome komposto mišiniu. Žemiau esančioje nuotraukoje matote, kad jis tiesiog giliau įspaustas į žemę ir paremtas šakomis. Lietui lyjant, arba laistant vanduo patenka į cilindrą ir komposto mišinis po truputį natūraliai skverbiasi į žemę, maitindamas augalų šaknis (šiuo atveju – pomidorų).

Komposto paskirstytojas

Komposto paskirstytojas

Šį komposto paskirstytoją galime statyti bet kurioje daržo ar gėlyno vietoje, pvz., kur labiausiai žemei trūksta trąšų. Dar vienas šio paskirstytojo privalumas, jog ten, kur daugiau augmenijos, jis nekrenta į akis, bet puikiai atlieka savo funkciją. Rezultatas tikrai nuostabus, patikrinta.

Noriu priminti, kad kompostavimas yra naudingas ne tik jums, bet ir aplinkai. Jei jūs kompostuojate, t. y. dar kartą panaudojate maisto atliekas dirvai tręšti ar dirvožemiui gerinti, mažiau atliekomis teršiama gamta, taip pat mažėja  išlaidos  maisto atliekoms tvarkyti (mažėja jų transportavimo, sąvartyno priežiūros sąnaudos). Taip asmeniškai kiekvienas įnešame savo indėlį, kad Žemė būtų ir švaresnė, ir žalesnė.

Pažymėta kaip:
 
Apie autorių:

Andrej Klunduk

Andrej Klunduk - 20 metų veikiančios UAB „Maidina“ vadovas, įvairių seminarų apie praktinį, taupų laistymą autorius, projektų www.taupuslaistymas.lt, www.laistymopadejejas.lt iniciatorius ir globėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>